Tyrime, kurio tikslas buvo įvertinti, kaip sekasi diegti XXI amžiaus „verslo partnerio“ modelį organizacijose, dalyvavo 50 didžiųjų įmonių vadovai, atsakingi už korporatyvines (personalo, IT bei finansų) funkcijas.

Toliau pateikiame tyrimo rezultatus ir rekomendacijas:

• Daugeliu atveju pasikeitė tik pavadinimas, o požiūris liko toks pat. Verslo partnerystė – tai ne rolė, o darbo būdas, kuris remiasi organizacijos iššūkių prisiėmimu, aistringu siekiu užtikrinti, kad organizacija pasiektų savo tikslus ir nuoširdžiu noru prisiimti atsakomybę už organizacijos sėkmes ir nesėkmes.

• Esminis pokytis, kuris reikalingas, liečia ne įmonės struktūrą, bet požiūrį. Tam, kad būtum verslo partneriu, turi sugebėti galvoti apie prisidėjimą prie verslo, o ne paramą jam. Daugelis žmonių partnerystę supranta skirtingai, todėl aiškus, vienodai suprantamas partnerystės apibrėžimas bendradarbiaujant su tais, su kuriais dirbsi, yra esminis žingsnis.

• Verslo partneriai turi prisiimti atsakomybę už verslą. Patikima partnerystė remiasi atsakomybės pasidalinimu, tačiau vis dar pastebimas kai kurių funkcijų nenoras prisiimti šį iššūkį. Todėl esminis dalykas yra atsirinkti arba ugdyti tuos žmones, kurie dega noru ir sugeba dirbti kitaip.

• Išskirtiniai individai pripažįsta tikrąją verslo partnerystės vertę ir ženkliai tobulėja aistringai prisidėdami prie verslo skatinimo. Net ir tose organizacijose, kur verslo partnerystė įdiegta, pripažįstama, kad dar reikia daug ką nuveikti. Daugelyje organizacijų „verslo partneris“ lieka tik pareigybės pavadinimu, nes atliekamos tradicinės funkcijos.

Daugiau apie tai skaitykite: Sara Nolan, (2011) „A look at current trends and data. Corporate functions need to focus on business contribution, not support. „, Strategic HR Review, Vol. 11 Iss: 1, pp.

Apžvalgą parengė Karolina Zelbienė