2007,04,26 PVPA skatina užtikrinti sklandų profesinį mokymą Lietuvoje
Balandžio 26d. apskritojo stalo diskusijoje atsakingų institucijų bei verslo struktūrų atstovai aptarė profesinio mokymo kokybės gerinimo bei darbo rinkos poreikių atitikimo perspektyvas. Diskusiją tema „Ką galėtų padaryti už profesinį rengimą atsakingos institucijos bei darbdaviai, kad profesinis mokymas būtų kokybiškas bei atitiktų Lietuvos darbo rinkos poreikius?“ organizavo Personalo valdymo profesionalų asociacija (PVPA).
Diskusijos dalyviai sutarė, kad veikianti profesinio rengimo situacija Lietuvoje nėra patenkinama, ir diskutavo apie tris daugiausiai nepasitenkinimo sulaukiančias sritis. Susitikimo metu sutarta, jog labai svarbu tęsti visų profesiniu mokymu suinteresuotų šalių bendradarbiavimą. PVPA ketina aktyviai dalyvauti rengiant Lietuvos profesinio mokymo įstatymo poįstatyminius aktus, kurie užtikrintų sklandų profesinio mokymo įstatymo įsigaliojimą nuo 2007 m. sausio 1d. bei spręstų diskusijoje aptartas problemas.
Šiuo metu sunku tiksliai prognozuoti darbininkiškų profesijų bei jų moksleivių skaičių, nes nėra realią situaciją atspindinčių kriterijų visumos – Lietuvoje neveikia duomenų bazė, kurioje būtų galima rasti realų bei planuojamą profesijų ir moksleivių poreikį pagal dominuojančias ūkio šakas apskrityse. Šiandien egzistuojanti informacinė švietimo sistema AIKOS (http://www.aikos.smm.lt/) pateikia duomenis, kuriais siekiama suteikti informaciją besimokančiajam apie darbo rinkos poreikius, tačiau poreikis formuojamas vadovaujantis tiktai darbo biržos duomenimis. Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos atstovų nuomone, tiksliai prognozuoti moksleivių skaičiaus poreikio negalima vien dėl to, kad poreikį nulemia ne tik verslo plėtra, darbininkų išėjimas į pensiją, bet ir tokie sunkiai prognozuojami faktoriai, kaip darbininkiškų profesijų darbuotojų migracija tarp verslo sektorių.
Susitikime diskutuota ir apie profesinio rengimo kokybę. Pagal 2007m. sausio mėn. PVPA atliktą tyrimą, 68% darbdavių mano, kad profesinio mokymo įstaigų paruoštų darbuotojų žinios ir įgūdžiai neatitinka įmonių poreikių ir rinkos situacijos. 87% darbdavių juos reikia ruošti iš naujo. Diskusijos dalyvių nuomone, tokie rezultatai susiję su tuo, kad darbdaviai nėra įtraukiami į profesinio mokymo standartų ruošimą, nors turi noro bei idėjų, kaip galėtų prisidėti prie profesinių mokyklų moksleivių rengimo, mokytojų kvalifikacijos kėlimo.
,,Pavieniai darbdaviai yra bejėgiai užtikrinti kokybišką profesines mokyklas baigiančių moksleivių praktinį mokymą, turi būti sistemą, skatinanti į tai įsitraukti kuo daugiau darbdavių. Darbdavių dalyvavimas praktiniame profesiniame mokyme turėtų būti skatinamas ir pačios valstybės“, – sakė PVPA atstovė Asta Jaloveckienė.
Viena iš aptartų problemų diskusijoje – ir profesinio mokslo patrauklumas. Profesinį mokymą Lietuvoje baigia apie 20% šalies absolventų, tuo tarpu Europoje apie 60% visų besimokančiųjų yra profesinio rengimo sistemoje. Diskusijos dalyvių nuomone, būtina keisti profesinių mokyklų įvaizdį. Tam, kad įvaizdis pasikeistų reikia, kad pasikeistų pati švietimo sistema Lietuvoje. Dabar daugiau kaip pusė profesinių mokyklų moksleivių yra iš šeimų gyvenančių žemiau skurdo ribos.
Diskusijoje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei verslo įmonių atstovai.
Pranešimas spaudai, 2007m. gegužės 2d.
