Kas yra svarbu šiandienos mentorystei, kokių tikslų siekiama?
Inga: Lietuvoje jaučiamas personalo ekspertų įtraukimas į visus įmonės valdymo procesus, sprendimus. Žinoma, tai ateina su laiku, pajutus personalo specialisto kompetenciją, empatiją, atsidavimą. Svarbu, kad personalo valdymo funkcija ir procesai paliestų visą organizaciją, o net tik aukščiausiąją grandį, tuomet ir suvokimas apie jos svarbą ateis greičiau. Vadovai tikisi, kad personalistai bus „galva” aukštesni už kitus vadovus ir surikiuos visus į vietą. Juk personalo darbuotojas turi galvoti apie visas organizacijos funkcijas ir kaip bet koks sprendimas gali jas paveikti. Profesinės mentorystės projektas svarbus ugdant net tik profesines, bet ir socialines bei bendrąsias kompetencijas. Tad labai svarbu kuo daugiau ugdomų kolegų įtraukti iš mažesnių įmonių, kur nėra galimybės pasidalinti patirtimi su motininėmis organizacijomis. Taip pat įtraukti jaunąją kartą, kad teisingai ir tvirtai galėtume padėti pamatus pirmiesiems jų žingsniams žmogiškųjų išteklių srityje.
Kas paskatino Jus prisijungti prie mentorystės projekto?
Inga: Prie mentorystės projekto paskatino prisijungti noras dalintis savo patirtimi, atradimais, idėjomis. Labai smagu, kai idėjos gimsta tiesiog susitikimų metu.
Ramūnas: Į projektą atvedė noras pasidalinti savo patirtimi ir įžvalgomis, o taip pat noras kelti personalo funkcijos lygį Lietuvoje.
Kokia, Jūsų nuomone, didžiausia šio projekto vertė?
Inga: Didžiausia projekto vertė, mano nuomone, pasijus tuomet, kai dauguma projekte dalyvaujančių ugdytinių savo organizacijose kalbės viena personalo valdymo kalba. Bus puiku, jei kiekvienas didžiąja dalimi patenkins net tik asmeninius siekius, bet ir įmonės poreikius pokyčiams ar naujovėms.
Ramūnas: Be abejo, didžiausia nauda yra ta, kad labiau patyrę kolegos dalinasi savo patirtimi.
Kokius didžiausius iššūkius matėte projekto pradžioje?
Inga: Didžiausias iššūkis – kaip viską suspėti!? Norų, poreikių, spręstinų klausimų galybė, tad atsirinkti esminius, didžiausią naudą suteiksiančius – buvo bendras darbas su ugdomuoju kolega. O toliau rezultatas priklauso nuo atvirumo, atsidavimo ir abipusio pasitikėjimo.
Kas maloniai nustebino įpusėjus projektui?
Inga: Projektui įpusėjus drąsiai galiu pasakyti, kad tai naudinga ir įvairiapusė patirtis abiems – ugdytiniui ir mentoriui. Džiugu, kai idėjos materializuojasi ir virsta įgyvendinamais projektais arba pokyčių dalimi!
Ramūnas: Išties norisi, kad žmonės, kuriems perduodi savo žinias, būtų motyvuoti ir jų norėtų. Mano atveju tai buvo 100 % ir aš tuo labai džiaugiuosi. Visada smagu ne tik duoti, bet ir gauti iš savo ugdytinio nelengvų klausimų, kurie verčia pamąstyti, kaip spręsti vienokias ar kitokias situacijas. Labai smagu, kad mano ugdytinė pati kelia sau ambicingą tikslą ir pozicionuoja personalo vadovo rolę, kaip lygiaverčio verslo partnerio. Nemanau, kad personalistui reikia laukti, kol jį pakvies į vadovų komandą, ar pasiūlys pasidalinti strateginėmis įžvalgomis – jas reikia siūlyti pačiam ir, be abejo, mokėti parduoti.
Pašnekovus kalbino PVPA savanorė Virginija Pipirė
