Tikime, kad bendruomenę kuriame visi, ir kuo daugiau yra duodančių, norinčių prisidėti vienokiais ar kitokiais būdais, tuo daugiau vertės vieni kitiems sukuriame. O kuo daugiau dalinamės, tuo daugiau ir gauname. Ar tikrai?

Pirmajam pokalbiui pakvietėme PVPA valdybos narį, Goodpeople.lt partnerį ir konsultantą dr. Mantą Tvarijonavičių.

Mantai, esi vienas iš matomų veidų PVPA bendruomenėje, nuo 2015 metų nuolat moderuoji PVPA „Rytus kitaip“ ir kitur renginius, esi valdybos narys. Įdomu, kaip tu pats sau atsakai į klausimą, kodėl tai darai, skirdamas savo laiką asociacijai?

Savęs vis klausiu, kokie turėtų būti mano veiklų prioritetai, kad pačiam būtų malonu tai daryti ir liktų laiko asmeniniam gyvenimui. Kaskart galvodamas apie PVPA, vis pasakau sau, kad tai vienas iš mano prioritetų. Tam yra kelios priežastys.

Viena priežastis – man atrodo, kad aš kuriu vertę, duodamas tai, ką turiu, ką moku ir suprantu tiems, kurie tai nori pasiimti – bendruomenės nariams, ir lygiai taip pat bendruomenės nariai darydami kažką kuria vertę man ir kitiems.  Galvodamas, kokia apskritai yra mano profesinė misija,  atsakiau sau, kad viena iš mano misijų šiuo metu yra prisidėti prie gerųjų praktikų skleidimo: padėti judėti gerosioms praktikoms iš vienos vietos į kitą.  Prisidėdamas prie PVPA, manau, kad įgyvendinu šią misiją šioje bendruomenėje kartu su kitais.

Kita vertė, kurią gaunu, tai kontaktai, ryšiai. Neseniai į rankas buvo pakliuvęs kompetencijų sąrašas, įvardinantis, ko ateityje labiausiai reikės vadovams – penketuke yra „turėti labai platų kontaktų ratą ir įvairius socialinius ryšius“, ne tik savame burbule. PVPA tikrai suteikia galimybę vystyti įvairų kontaktų ratą, nes labai skiriasi industrijos: verslas, viešasis sektorius, ugdymo įstaigos, skiriasi regionai, įmonių dydis, patys žmonės, kurie čia įsitraukia.

Trečias dalykas – man savanorystė duoda daugiau prasmės. Kai įsisuku į darbus, vienas projektas veja kitą ir susiduriu su rutina, man įsijungia pradžioje geltona, o paskui raudona lemputė: „reikia daugiau prasmės“. Jos man prideda savanorystė, veikla pro bono – jaučiu, kad tai yra reikalinga, svarbu ir bent šiek tiek prisidedu prie didesnių, reikšmingesnių dalykų, negu tik gerai įgyvendinti projektą ar kažkokį darbinį susitarimą. Šalia PVPA, dar kartais savanoriauju „Maisto banke“, netgi su vaikais, prisidedu prie kokių nors socialinių iniciatyvų kaip kalbėtojas. Tas duoda gerą efektą – sukuria daugiau motyvacijos, kuri persikelia ir į kitas veiklas. Viena iš man pastaruoju metu įstrigusių frazių: „Kuo daugiau savęs išdalini, tuo daugiau lieka“ apibūdina mano buvimą savanorystėje.

Viena iš naujausių paskutinių iniciatyvų, prie kurių prisidedi PVPA, yra „Moderatorių klubas“. Kas tau yra moderavimas?

Moderavimas – man be galo įdomi veikla. Prieš 15 metų net nebūčiau susimastęs, kad čia yra veikla. Ką reiškia moderuoti? Reikia vesti susirinkimą ar renginį – imi ir vedi: ateini, pakalbi, išeini. Kai moderuojam nesusimąstydami, padarom, kaip išeina. Bet kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kad yra tam tikri dėsningumai, kurie padeda moderuoti, įeiti į šiek tiek kitą gylį, greičiau ateiti iki pašnekovo ir klausytojų. Tuos dėsningumus, „mygtukus“ aš atradau iš savo praktikos, kurios nemaža dalis yra ir PVPA bei kitų renginių moderavimas.

Greta to, kad man pačiam patinka moderavimas: ištraukti turinį, jį sujungti, uždėti akcentą, kartais netikėtą, man labai patinka improvizacija moderuojant – niekada nežinau, kuo baigsis renginys, nes ne aš kuriu turinį. Kai yra keli pranešėjai bei įsitraukia auditorija, tuomet net nežinai, kas iš to galų gale gali išeiti.

Man taip pat labai patinka stebėti, kaip kiti moderuoja.  Stebėdamas kitus suprantu, kad nėra vieno šablono, kaip tą daryti: vieni daro vienaip, kiti kitaip. Mano akimis žiūrint, nemažai moderatorių daro klaidą, kurią labai pastebiu – iškelia save, pastato save į  pirmą vietą. Mano nuomone, tuomet jie užgožia visų kitų turinį.

O koks turėtų būti geras moderatorius? Kur galima pritaikyti šį įgūdį?

Manau, kad moderatorius turėtų būti žmogus iš užkulisių, tas, kuris padeda būti matomiems tiems žmonėms, kurie ir turi būti matomi: svečiai ar auditorija, kurią reikia įtraukti. Kitas gal sakytų, kad yra įvairūs moderavimo stiliai, bet man atrodo, kad tai klaida, nes tuo ir skiriasi moderavimas nuo pranešimo – jeigu moderuoji, tai ne pranešimą darai ir ne savo turiniu užgoži kitus, o leidi kitiems atsiskleisti. Būna, kad ir vadovai, vesdami susirinkimą, tiesiog išsako monologą.

Sakyčiau, kad moderavimas – tikrai plačiai pritaikomas įgūdis, tai ne tik renginių, vebinarų ar kokių iškilmių vedimas. Netgi mažose komandose, kurios turi kasdienius ar savaitinius susirinkimus, svarbu gerai moderuoti, kad susirinkime dalyvaujantys žmonės įsitrauktų visu savo pajėgumu spręsdami įvairius klausimus. Moderavimo įgūdžius galima pritaikyti ir dirbant su vienu žmogumi. Mano nuomone, tai šiek tiek panašu į konsultavimo įgūdžius. Geras moderatorius turi turėti kelių kompetencijų rinkinį – šiek tiek koučingo, šiek tiek storytellingo, įtaigios komunikacijos, strateginio mąstymo. Kodėl gi nepritaikius to ir giminės baliuje 😊.

Dėkui už pokalbį!

 Mantą kalbino Renata Starkienė.

Susidomėjusius moderavimu – kviečiame iki vasario 5 d. registruotis į moderatorių klubą>> , o norinčius prisidėti prie PVPA augimo ir vertės bendruomenei kūrimo – kviečiame susisiekti>>.