Rubriką rengia Rimantas Stanevičius, PVPA valdybos narys, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas.

Sveiki,

Iš klausimų gausos suprantame, kad vasara tikrai baigėsi… Mielai atsakome.

Klausimas: „Jei darbuotojas augina du vaikus, vienas kurių iki 12 m., o kitas turintis negalią 16 m., ar jis turi teisę į kelis mamadienius / tėvadienius pagal kiekvieną vaiką (pvz. už pirmą vaiką imtų kas 3 mėn. 1 d., kol sukaks 12 m. o už antrą imtų 1 d/mėn. kol sukaktų 18 m.), ar analogiškai kaip su mokslo metų pradžios atveju visgi turi rinktis tik vieno tipo mamadienius / tėvadienius, kuris jam palankesnis, šiuo atveju būtų 1 d./ mėn. kaip auginančiam vaiką su negalia iki 18 m.?”

Atsakymas: Manytume, kad DK norma, numatanti šiuos laisvadienius, sukonstruota taip, kad darbuotojas gali pasinaudoti tik viena kažkuria (didžiausia) opcija (1 d./mėn. klausimo atveju). Suprantama, kad norma, tiksliau jos pakeitimai, gana švieži. Tad praktika gali nukrypti įvairiai. Tačiau pirminis vertinimas būtų toks.

Klausimas: „Kaip teisingai reikėtų traktuoti darbo užmokesčio sudedamąsias dalis? Kaip turi būti teisingai jos išdėstytos darbo sutartyje (nurodomos atskirai) pagal naujus DS pasikeitimus? Ar galima palikti sutartyje tik šį punktą, ar jį reikia detalizuoti ir kaip?: „Priedai ir premijos gali būti mokami Darbdavio iniciatyva ir jo nuožiūra, pagal laikas nuo laiko Darbdavio nustatomus kriterijus ir tikslus ar jo tvirtinamą apmokėjimo sistemą atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintus apribojimus“.

Atsakymas: DK reikalauja darbo užmokestį nurodyti aiškiai. Tačiau praktikoje neretai apsiribojama mėnesinio darbo užmokesčio nurodymu, kitas sumas paliekant vidinėse tvarkose / politikose.

Kas dėl pateiktos nuostatos, grynai iš teisinės pusės galima kelti klausimą, ar jos apskritai reikia. Tai yra, norint visiškai tiksliai atliepti DK – reiktų įdėti nuorodą į aiškią tvarką (kas gali sukelti kitų pasekmių). Tad šios užduoties ji neatlieka. Kartu, ji lyg ir sukuria kažkokį neapibrėžtą lūkestį, kuris gali kritinėse situacijose panaudotas prieš darbdavį. Žinoma, gali būt neteisinių motyvų, kodėl tokia nuostata reikalinga, tačiau iš teisinės pusės, klausimas – ar jos reikia. Teisybės dėlei reiktų pridurti, kad tokios bendros nuostatos rinkoje gana populiarios.

Klausimas: „Norine paklausti dėl darbo sutartyje rašomo Darbovietės punkto: ar jame pakanka nurodyti tik skyrių, kuriame darbuotojas dirbs, ar reikia pilnai rašyti filialo, departamento, skyrių pavadinimus?“

Atsakymas: Darbovietė suprantama labiau kaip fizinė darbo vieta / veiklos vieta, o ne vieta struktūroje. Tad klausime minimų struktūrų pavadinimų rašyti tikrai nebūtina (net ir skyriaus).

Kaip visada, tikimės, kad šis komentaras Jums bus naudingas ir toliau laukiame Jūsų klausimų>>