Darbo teisės rubrika. 2020 kovas

Rubriką rengia Rimantas Stanevičius, PVPA valdybos pirmininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas. 

Mielieji,

Džiaugiamės sulaukę ne tik pavasario, bet ir Jūsų klausimų, todėl šio mėnesio rubriką skirsime būtent atsakymams į juos.

Ar persirengimas įskaičiuojamas į darbo laiką?

Nors klausimas gali pasirodyti labai paprastas, tačiau vieno atsakymo nėra. Pirmiausia reikėtų įsivertinti, kokio pobūdžio darbas, t. y., ar persirengimas yra tikrai būtina „procedūra“ (pvz., ar darbuotojas privalo vilkėti specialius drabužius, ar tiesiog nori pakeisti aprangą po kelionės į darbą). Jeigu persirengimo reikalauja darbo pobūdis, tuomet galima teigti, kad tai susiję su darbo funkcijų atlikimu ir laikoma tam tikra pasiruošimo/pasirengimo darbui forma. Taigi atitinkamai turėtų būti laikoma ir darbo laiku. Vis dėlto, yra ir kitokių nuomonių. Pavyzdžiui, Darbo kodekso komentare nurodoma, kad „pasirengimu darbui“ laikomas įrankių, priemonių ir darbo vietos parengimas, o persirengimo darbo drabužiais laikas nėra laikomas darbo laiku. Taigi, kaip galima matyti, „pasirengimas darbui darbo vietoje“ yra vertinamoji sąvoka, todėl visais atvejais būtų geriausia šį klausimą aptarti tarp šalių (pvz. darbo tvarkos taisyklėse ar pan.). Šiuo atveju kartu primename, kad darbo laiku be faktiškai atliekamų funkcijų bei jau aptarto pasirengimo darbui, taip pat laikomas ir laikas, skirtas fiziologinėms bei specialioms pertraukoms, kelionei iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos atlikimo vietą, budėjimas, kvalifikacijos tobulinimo laikas (kai tai paveda darbdavys), privalomų sveikatos patikrinimų laikas, prastovos laikas bei nušalinimo nuo darbo laikas. Jei norite padetalizuoti bet kurią kitą darbo laiko sudedamąją dalį – laukiame Jūsų klausimų.

Ar darbuotojo metinio veiklos vertinimo rezultatų aptarimas (kalibravimo sesijos) vadovų komandoje (aptarimuose dalyvauja 10-15 to paties lygmens vadovai) nepažeidžia Bendro asmens duomenų apsaugos reglamento reikalavimų ir nuostatų? Aptarimuose kalbama apie darbuotojo tikslų pasiekimo vertinimą ir vertybinį elgesį.

Darbuotojų metinis vertinimas yra normali ir įprasta praktika. Todėl, nors iš esmės darbuotojo veiklos vertinimo aptarimas būtų laikomas asmens duomenų tvarkymu, jis būtų pagrįstas teisėtu darbdavio interesu – užtikrinti personalo valdymą, darbo administravimą ir kokybišką darbuotojų pareigų vykdymą, kadangi darbdavys turi teisėtą interesą užtikrinti tinkamą darbo kokybę. Šiuo atveju, vertinant iš duomenų apsaugos reguliavimo pusės, manytume, kad tokiam darbuotojų vertinimui atskiro darbuotojų informavimo ar sutikimų gauti nereikėtų, o tiesiog, kaip ir visais atvejais, rekomenduotume užtikrinti, kad darbuotojai būtų bendrai informuoti apie jų asmens duomenų tvarkymą personalo valdymo ar darbo administravimo tikslais.  Kitas susijęs aspektas, kuris taip pat turėtų būti užtikrintas – tai šių duomenų konfidencialumas ir jų neplatinimas platesniam asmenų ratui nei pagrįstai reikalinga.

Kaip visada tikimės, kad šis komentaras Jums pasirodė naudingas – toliau laukiame Jūsų klausimų>> .

Dalintis

Jums taip pat gali būti įdomu