Darbo teisės rubrika (2017 m. liepa)

Rimantas(1)Rubriką parengė Rimantas Stanevičius, PVPA valdybos pirmininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas. 

  1. Klausimas: 2011-09-07 įmonė sudarė terminuotą sutartį, nurodydama, kad sutartis galioja viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Iki šių metų įmonė visada laimėdavo konkursą, todėl sąlyga nesikeitė. Tačiau šiais metais konkursas net nebuvo paskelbtas, todėl paslaugų sutartis bus nutraukta. Nors praėjo daugiau negu 5 metai, ar galima laikyti tokią sutartį terminuota? Jeigu ne, tai kokiais straipsniais reikia vadovautis atleidžiant darbuotoją?

Atsakymas: Sprendžiant iš pateiktų aplinkybių (t.y. kad darbo sutartis galioja ilgiau nei 5 metus), darbo sutartis tapo neterminuota ir ją galima nutraukti tik bendraisiais pagrindais, kaip ir bet kurią neterminuotą sutartį (pvz., šalių susitarimu (DK 54 str.), darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (57 str.), darbdavio valia (DK 59 str.) ir panašiai).

  1. Klausimas: Mums būtų reikalinga konsultacija dėl naujojo DK 38 str. „Susitarimas dėl nekonkuravimo“. Šiuo metu mūsų įmonėje yra patvirtintas sąrašas darbuotojų, kuriems yra taikomas nekonkuravimo įsipareigojimas ir jiems darbo santykių metu yra mokama 40 proc. DU dydžio kompensacija. Su darbuotojais yra pasirašyti nekonkuravimo susitarimai ir  kompensacija išmokama kartu su darbo užmokesčiu kiekvieną mėnesį. Klausimai:
    1. Ar įsigaliojus naujajam DK naujiems darbuotojams nekonkuravimo išmoka galės būti mokama DS metu? Kokios galimos mokėjimo pasekmės. Ar darbdavys vienašališkai galės nutraukti nekonkuravimo susitarimą?
    2. Ar įsigaliojus naujajam DK darbuotojams, kuriems išmoka šiuo metu mokama DS metu galės būti tęsiama mokėti (susitarimai sudaryti nuo 2014 metų)?

Atsakymas: Pagal naująjį DK, kompensacija už nekonkuravimo įsipareigojimų laikymąsi (jei tokie nustatyti) turi būti mokama tiek darbo santykių metu, tiek ir jiems pasibaigus. Tai yra, kada draudžiama konkuruoti, tada ir mokama. Ar galima mokėti šią kompensaciją avansu (pvz., nustatyti nekonkuravimo įsipareigojimus tik po darbo santykių pabaigos, o kompensaciją mokėti darbo santykių metu)…? Yra tokios praktikos, tačiau su naujuoju kodeksu ji laikytina rizikinga, nors ir tiesiogiai neuždrausta.

Kadangi nekonkuravimo susitarimai yra sudaromi darbdavio naudai ir interesais, manytina, kad darbdavys turės teisę nutraukti tokį susitarimą, įspėjęs darbuotoją prieš protingą terminą. Nutraukimo sąlygas ir tvarką būtina aptarti atitinkamame susitarime, kadangi naujasis DK to nereglamentuoja.

  1. Klausimas: Noriu pasitikslinti, jeigu įmonė darbuotojams taiko suminę darbo laiko apskaitą ir nuo 07.01 dienos darbuotojams atostogų priklausys 28 kalendorinės dienos (4 savaitės), kaip turėsime suteikti atostogas kalendorinėmis ar darbo dienomis?

Atsakymas: Bendroji taisyklė nustato, kad nuo DK įsigaliojimo (t.y. nuo liepos 1 d.) kasmetinės atostogos, į kurias teisė įgyta iki DK įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias kalendorines dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę). Vis dėlto, naujojo DK 124 str. 2 d. nustatyta išimtis, pagal kurią jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.

Taigi, bendras principas būtų toks, kad, jei pagal suminę laiko apskaitą dirbantys darbuotojai daugiausiai dirba 5 darbo dienas per savaitę, tuomet kasmetines atostogas galima suteikti darbo dienomis pagal atitinkamą „kursą“ (5/7). Jei aptariamų darbuotojų darbo dienų per savaitę skaičius paprastai yra mažesnis ar skirtingas, tuomet kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos kalendorinėmis dienomis (t.y. 4 savaitės). Vėlgi, praktikoje teko matyti abiejų atvejų neatsižvelgiant į darbo savaitės specifiką. Tad šiuo atveju, bent jau kol praktika nenusistovėjo vienaip ar kitaip, būtų šiek tiek laisvės nustatyti atostogų suteikimo tvarką priklausomai nuo įmonės poreikio.

  1. Klausimas: Kaip turi būti apmokama už naktinį darbą švenčių metu? 2 kartus ar, kaip Darbo inspekcija aiškina,  2,5 karto valandinio atlygio? (2 už šventinį darbą + 0,5 už darbą nakties metu).

Atsakymas: Naujasis DK aiškiai nenustato kokiu tarifu turi būti atlyginama už darbuotojų naktinį darbą švenčių metu. Tačiau, mūsų žiniomis, VDI, bent jau neoficialiai, yra linkusi plečiamai aiškinti šią nuostatą ir nustatyti ne mažesnį kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestį remdamasi tuo, kad naujasis DK numato didesnį užmokestį, pavyzdžiui, dirbant viršvalandinį darbą naktį. Taigi, šioje situacijoje konservatyvus variantas būtų mokėti darbuotojams ne mažesnį kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestį. Na, o kita galimybė būtų pažodžiui vadovautis DK (kur toks mokėjimas nenumatytas) ir laukti, kur link pasisuks praktika.

KLAUSK TEISININKO >>

Dalintis

Jums taip pat gali būti įdomu