Mintys po inovacijų forumo 2013.09.25 – AR PERSONALISTAI KŪRYBINGI IR INOVATYVŪS?

Pastaruoju metu daug girdime, skaitome ir kalbame apie inovacijų ir kūrybingumo svarbą verslui. Bet kaip pasiekti, kad kompanijoje būtų sukurta ir sėmingai gyvuotų inovatyvi kultūra, skatinanti darbuotojų kūrybingumą ir inovacijas? Kaip personalistai gali prie to prisidėtii?.

Norintieji daugiau sužinoti apie inovacijas ir sparčiai populiarėjantį vieną iš kūrybingumo skatinimo metodų Design thinking, gerą pusdienį praleido viešbučio „Comfort“ salėje, virtusioje kūrybinio darbo laboratorija. Po trumpo teorinio įvado apie inovacijas ir Design thinking metodą, ėmėmės praktiškai išbandyti šį metodą. Kai kas iš dalyvių turėjo pozityvius išankstinius lūkesčius, bet buvo ir tokių, kurie nelabai įsivaizdavo, kaip galima šį metodą taikyti, pavyzdžiui, sprendžiant kokias nors personalo valdymo problemas.

Metodą sudaro 5 etapai, kuriuos nuosekliai turėjome praeiti, žingsnis po žingsnio vedami ISM lektorės Indrės Kreivytės ir ISM Executive School direktoriaus Ugniaus Savicko; dirbome pasidaliję į 5 komandas.

Pirmiausia kiekviena komanda turėjo įsigilinti ir įvardinti pasirinktos įmonės problemas, vizualizuoti pasirinkto įmonės darbuotojo portretą popieriuje, suteikiant jam tam tikrą išvaizdą, savybes, apibūdinant jo elgseną/būseną ir dažniausius posakius bei kitus svarbius dalykus, padedančius geriau įsigilinti į išgirstą  problemą bei suprasti įmonės darbuotojų elgseną.

Toliau ieškojome galimų problemos sprendimų būdų, iš kurių pasirinktą vieną įkūnijome kurdami prototipą (maketą). Prototipo kūrimui buvo naudojamos pačios įvairiausios priemonės ir daiktai: spalvotas popierius, plastelinas, vienkartiniai indeliai, šiaudeliai, dėžutės, balionai, makaronai, vaikiški žaislai, raktai ir daug kitų netikėtų mažmožių… Ir čia dar ne viskas – sukurtą prototipą turėjome pristatyti savo „klientui“ – problemos savininkui, kuris galėjo pirkti mūsų pateiktą sprendimo idėją, atsisakyti ją pirkti ar grąžinti patobulinimui. Kaip mums pasisekė įgyvendinti kliento išsakytą problemą? Atrodo, kad kaip pirmam kartui,- visai neblogai: vienos iš penkių komandų klientas buvo visiškai patenkintas problemos sprendimo idėja ir jos prototipu, kiti – pageidavo patikslinimų. Supratome, kad problemos sprendimo sėkmė labai priklauso nuo pirminio etapo – empatijos – t.y. problemos suvokimo ir jos įvardijimo.

Akivaizdu, kad toks problemų sprendimo būdas padeda darbuotojams pamatyti problemą kitu kampu, skatina darbuotojų kūrybingumą, komandiškumą ir įsitraukimą. Paprastai probemas mes sprendžiame būdami labai rimti, susikaupę ir susirūpinę, šį kartą dirbome lengvai, atsipalaidavę, lyg žaisdami. Gal todėl nejautėme įtampos, baimės ir kitų problemų sprendimui įprastų būsenų, o sukurti prototipai buvo netikėti ir idomūs.

Įsitikinome, kad Design thinking metodo principai tikrai padėjo mums peržengti vidinius barjerus, palikti savo komforto zoną, įgyti naują požiūrį ir leistis ieškoti inovacijų, kurios praktiškai gali sukurti realią vertę mūsų kompanijoms. Įsitikinome ir tuo, kad mes, personalistai, esame kūrybingi ir inovatyvūs, vadinasi galime ir turime atyviai prisidėti prie organizacijos inovacijų kultūros kūrimo ir naujų darbo metodų atvedimo į savo kompanijas.

Renginio nuotraukas galite peržiūrėti 

https://www.facebook.com/media/set/?set=a.379063148863534.1073741832.256661311103719&type=1&l=de5dc1a59b

Narystė

Renginiai

PVPA – EAPM narė

Noriu gauti naujienlaiškį