Jei turite sveikatos draudimą kaip vieną iš papildomų naudų, kviečiame atkreipti dėmesį į šią žinutę ir būtinai sureaguoti.

Mes kaip asociacija savo nuomonę atsakingoms institucijoms ir asmenims jau išsakėme raštu, kviečiame tai padaryti ir jus visus – darbuotojus, įmonių, organizacijų, profesinių sąjungų ar darbo tarybų atstovus.

❗ Finansų ministerija yra parengusi ir šiuo metu su visuomene derina mokestinius pakeitimus, vienas kurių iš esmės keis papildomo savanoriško sveikatos draudimo apmokestinimą.

❗ Nuo 2026 m. sausio 1 d. planuojama naikinti šiam draudimui taikomą gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, o taip pat taikyti jam 10 proc. draudimo akcizą. Jeigu siūlymams būtų pritarta, draudimas brangs 50%: darbdavys, motyvuojantis savo darbuotojus sveikatos draudimu, papildomai turėtų sumokėti 20 proc. GPM ir daugiau nei 20 proc. „Sodra“ mokesčių. Be to, 10 proc. draudimo akcizą nuo draudimo įmokos turėtų sumokėti ir draudimo įmonė.

KUO GALITE PRISIDĖTI IR KIEKVIENAS IŠ JŪSŲ:

✔ Iki gegužės 2 d. (šio penktadienio) vyksta viešoji konsultacija dėl projektų. Joje gali dalyvauti ir išreikšti savo nuomonę visi piliečiai ir organizacijos (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys).

✔ Kviečiame reaguoti, rašyti el. paštu Finansų ministerijai. Kuo aktyvesni būsime, kuo daugiau grįžtamojo ryšio ministerija gaus, tuo stipresnę žinutę pasiųsime apie realius darbuotojų ir darbdavių poreikius ir lūkesčius. El. pašto adresai, kuriais patariama rašyti: finmin@finmin.lt; kristupas.vaitiekunas@finmin.lt; giedre.vaskiniene@finmin.lt; LRVkanceliarija@lrv.lt; info@eimin.lt .

Mūsų argumentacija:

Pagrindinis sveikatos draudimo tikslas – didinti sveikatos paslaugų prieinamumą, padengti valstybinių paslaugų sistemos spragas, taip mažinti valstybės naštą bei prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo. Darbdaviai savo lėšomis padeda darbuotojams lengviau ir greičiau patekti į gydymo įstaigas, gauti savalaikę sveikatos priežiūrą ir pagalbą. Jie taip pat padengia papildomas išlaidas, susijusias su prevencija, odontologija, reabilitacija – tai, ką valstybė dėl riboto biudžeto nėra pajėgi užtikrinti.

Socialiai atsakingas verslas pasiryžęs investuoti į darbuotojų sveikatą. Privataus sveikatos draudimo lengvata naudojasi įvairių sektorių įmonės, įdarbinančios ir minimalius atlyginimus gaunančius darbuotojus – tai nėra tik aukštas pajamas uždirbantiems skirta privilegija. Sveikatos draudimą teikia ir gamybos įmonės, mažmeninės prekybos tinklai, viešosios bei valstybės įmonės. Lengvatų panaikinimas stabdytų šios priemonės plėtrą regionuose, gamybinių įmonių tarpe – šis sektorius yra jautriausias kainos didėjimui ir greičiausiai tokio produkto nebeišgalėtų nupirkti, papildomos išlaidos taptų per didele našta. Tokiu būdu mažesnes pajamas gaunantys darbuotojai vėl atsidurtų užribyje.

Užsienio kapitalo įmonės taip pat pažymi, kad lengvatos panaikinimas greičiausiai priverstų arba visai atsisakyti sveikatos draudimo kaip papildomos naudos, arba darbuotojo sveikatos priežiūros paslaugų krepšelis stipriai sumažėtų. Visame pasaulyje įmonių atlygio sistemos paprastai ir būna sudarytos iš bazinio atlygio, papildomų naudų bei premijų. Augant kaštams įmonės tikrai nesirinks varianto perkelti papildomas naudas į darbo užmokesčio apmokestinimo zoną, tad tiesiog naudų bus atsisakoma.

Daugelyje Europos šalių sveikatos draudimas yra priskiriamas prie neapmokestinamų naudų – taikomos įvairios lengvatos. Baltijos šalys nėra išimtis. Priešingai – jos eina visiškai priešinga kryptimi nei šiuo metu svarstomos iniciatyvos Lietuvoje, t. y. lengvatos sveikatos draudimui yra įvedamos ir didinamos:

• Estijoje: iki 2018 metų lengvatos nebuvo taikomos, tačiau prieš penkerius metus šalyje buvo įvesta nauja tvarka. Šiuo metu darbdavių išlaidos darbuotojų sveikatos draudimui iki 400 EUR per metus vienam darbuotojui nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais.
• Latvijoje: sveikatos draudimu naudojasi daugiau nei 93 proc. darbdavių. Nuo 2025 m. sausio mėn. neapmokestinama suma sveikatos draudimui padidinta nuo 426 EUR iki 750 EUR per metus vienam darbuotojui.

Atšaukti mokesčių lengvatas papildomam sveikatos draudimui Lietuvoje būtų netinkamas sprendimas dėl šių priežasčių:

1. Valstybinės sistemos apkrovos mažinimas: Darbdavių finansuojamas papildomas sveikatos draudimas padeda mažinti valstybinės sveikatos sistemos krūvį. Kai darbuotojai naudojasi privačių klinikų paslaugomis ar mokamomis gydytojų-specialistų paslaugomis valstybinėse įstaigose, mažėja eilės ir efektyviau paskirstomi resursai. Tai prisideda prie ankstyvos diagnostikos ir mažesnių ilgalaikių gydymo kaštų.
2. Prevencijos skatinimas: Papildomas draudimas skatina darbuotojus reguliariai tikrintis sveikatą, naudotis prevencinėmis priemonėmis, o tai itin svarbu ribotų viešųjų finansų sąlygomis. Prevencinis gydymas leidžia išvengti sudėtingesnių, brangesnių ir ilgesnių gydymo procesų.
3. Strateginių tikslų palaikymas: Sveikos visuomenės kūrimas yra vienas iš strateginių Lietuvos tikslų. Lengvatų naikinimas mažintų darbdavių motyvaciją investuoti į darbuotojų gerovę ir sveikatą, o tai prieštarautų ilgalaikiams valstybės tikslams.
4. Ekonominė nauda: Sveiki darbuotojai rečiau serga, yra produktyvesni ir rečiau ima ligos atostogas. Tai daro teigiamą poveikį įmonių veiklos rezultatams ir prisideda prie bendro šalies ekonomikos augimo.
5. Socialinė atsakomybė: Įmonės, investuojančios į darbuotojų sveikatą, rodo aukštą socialinės atsakomybės lygį. Tokios iniciatyvos gerina įmonių reputaciją, padeda pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus.
6. Naujos darbo vietos ir specialistų išsaugojimas: Privataus sveikatos priežiūros sektoriaus plėtra sukuria papildomas darbo vietas gydytojams, slaugytojams, administratoriams ir kitam personalui. Tai ypač svarbu mažesniuose miestuose ar regionuose, kur sveikatos priežiūros specialistai dažnai emigruoja ar persikelia į didmiesčius dėl geresnių sąlygų. Privačios įstaigos gali pasiūlyti konkurencingą atlyginimą ir modernesnes darbo sąlygas, taip skatindamos specialistus likti Lietuvoje ar į ją grįžti.
7. Mokesčių pajamos valstybei: Privatūs medicinos paslaugų teikėjai moka mokesčius – tiek pelno, tiek gyventojų pajamų, tiek socialinio draudimo įmokas. Šie mokesčiai tiesiogiai prisideda prie šalies biudžeto, iš kurio finansuojamos ir viešosios paslaugos, įskaitant sveikatos apsaugą, švietimą ar infrastruktūrą.
8. Kokybės ir efektyvumo paskata viešajam sektoriui: Privačios įstaigos dažnai veikia konkurencinėje aplinkoje, todėl siekia aukštos paslaugų kokybės, efektyvumo ir geresnio klientų aptarnavimo. Šie standartai tampa teigiamu pavyzdžiu valstybiniam sektoriui ir skatina jį tobulėti, investuoti į inovacijas ir gerinti pacientų patirtį.

 Situacija Lietuvoje:

• Sveikatos draudimu darbuotojams naudojasi daugiau nei 50 proc. vidutinių ir didelių įmonių bei viešųjų įstaigų.
• Virš 90 proc. tarptautinio kapitalo įmonių taiko šią priemonę kaip svarbią darbuotojų motyvacijos ir sveikatos užtikrinimo dalį.
• Vidutinė įmoka asmeniui svyruoja priklausomai nuo sektoriaus nuo 450 – 850 eur. Vidutinė įmoka ~600 eur.
• Sveikatos draudimo pagalba per 2023 metus darbuotojai pasidengė sveikatos paslaugų už daugiau nei 80 000 000 EUR. Šiais pinigais buvo padengtos gydymo, reabilitacijos, profilaktikos, optikos išlaidos, vaistai.
• Kiekvienais metais sveikatos draudimu draudžiama vis daugiau darbuotojų, nuo 2014 metų rinka auga dviženkliais skaičiais kasmet (per 2023 metus apdraustųjų skaičius padidėjo 13 proc), didžiausias augimas pastaruoju metu pastebimas dėl valstybinio sektoriaus, gamybos kompanijų ir mažmeninės prekybos kompanijų noro prisidėti prie darbuotojų sveikatos apsaugos.