Darbo teisės rubrika. 2021 m. spalis

Rubriką rengia Rimantas Stanevičius, PVPA valdybos narys, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas.

Šį kartą pateikiame komentarus, reaguodami į viešoje erdvėje kartas nuo karto iškylančias diskusijas dėl galimo galimybių pasų / testų rezultatų klastojimo darbo santykių kontekste ir su tuo susijusios atsakomybės (t.y. kiek darbdaviui gali kilti atsakomybė už darbuotojo veiksmus ir pan.).

Kam taikoma atsakomybė: jeigu dokumentą klastoja tik darbuotojas, tai baudžiamoji / administracinė atsakomybė bus taikoma tik jam, t. y., juridinis asmuo bendru atveju už tai neturėtų atsakyti. Tačiau, jei juridinis asmuo (t.y. vadovybė) žinojo apie tai, gal net skatino ar prisidėjo, atsakomybė galėtų būti taikoma ir juridiniam asmeniui ir/ar jo vadovams. Kiek kitaip yra su civiline atsakomybe (t.y. pareiga atlyginti žalą), detalės toliau.

Atsakomybės rūšys: iš esmės, atsakomybė klastojant testus ar galimybių pasus galima netgi trijų rūšių: baudžiamoji, administracinė bei civilinė, priklausomai nuo to, kokie kyla padariniai.

  1. Baudžiamoji atsakomybė – praktika eina ta linkme, kad už aptariamą klastojimą keliamos baudžiamosios bylos. Sankcijų spektras gana platus ir priklauso nuo aplinkybių – nuo piniginės baudos iki laisvės atėmimo. Kaip minėta, jei su tokia darbuotojo veikla siejasi ir juridinis asmuo – už tai atsakomybė gali būti taikoma ir jam.
  2. Šiuo atveju galėtų būti taikoma ir švelnesnė (teisine prasme) už baudžiamąją – administracinė atsakomybė. Sankcijos šiuo atveju būtų piniginės – priklausomai nuo aplinkybių iki kelių tūkstančių eurų. Skirtumas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju būtų tas, kad juridiniam asmeniui administracinė atsakomybė netaikoma, bet būtų baudžiami jos vadovai (žinoma, esant pagrindui, o ne vien dėl paties fakto, kad darbuotojas suklastojo pasą ar testo rezultatus).
  3. Civilinė atsakomybė (žalos atlyginimas) – jeigu darbuotojui suklastojus testo rezultatą ar galimybių pasą ir jam atliekant darbo funkcijas trečiasis asmuo patirtų žalą (pvz., ligos protrūkis, nutraukęs kitos įmonės veiklą), už tokią žalą atsakomybė galėtų kilti darbdaviui. Reiktų pridėti, kad įrodinėjimo grandinė (kad tikrai dėl tokio darbuotojo kilo žala) šiuo atveju būtų gan sudėtinga, todėl tai gal labiau teorinė galimybė, kuri praktikoje dažnai nepasitaikys. Tačiau teisinis pagrindas tam yra. Pridurtina, kad šiuo atveju galioja bendras principas – už darbuotojo darbo metu padarytą žalą atsako darbdavys (net jei vadovybė niekaip prie šios veiklos neprisidėjo / apie ją nežinojo).  Atlyginęs žalą, darbdavys turės teisę sumokėtas sumas išsireikalauti iš kaltojo darbuotojo, žinoma, jei tame nebuvo darbdavio kaltės ar nerūpestingumo.

Kaip paprastai, jei nerasite atsakymo į Jus dominančius aspektus – klauskite teisininko čia>>

Pažymėti: , , , , ,

Narystė

Renginiai

PVPA – EAPM narė

Noriu gauti naujienlaiškį