Darbo teisės rubrika. 2021 m. gegužė

Rubriką rengia Rimantas Stanevičius, PVPA valdybos pirmininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas.

Sveiki, mielieji,

Kadangi vis sulaukiame Jūsų klausimų, susijusių su nuotoliniu darbu, suprantame, kad ši tema Jums itin aktuali. Todėl šio mėnesio darbo teisės rubriką norėtume paskirti kelioms planuojamoms (tačiau kol kas neįgyvendintoms) naujovėms, susijusioms su nuotoliniu darbu, bei keliems praktiniams aspektams.

Kokie siūlymai? Šiuo metu Darbo kodekse yra numatyta, kad jeigu darbuotojas dirba nuotoliniu būdu ir dėl to patiria papildomas išlaidas, susijusias su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos, o kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu. Šiuo atveju siūlomas Darbo kodekso pakeitimas, numatant, kad kompensacijos dydis ir jos mokėjimo sąlygos turi būti privalomai suderintos tarp darbdavio ir darbuotojo ne vėliau kaip iki nuotoliniu būdu dirbamo mėnesio pabaigos ir tokia kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį. Matyt, šios normos nereikėtų suprasti, kaip įpareigojančios bet kokiu atveju šalims susitarti dėl išlaidų atlyginimo. Jeigu darbuotojas jokių papildomų išlaidų, susijusių su nuotoliniu darbu, nepatiria, šalys ir toliau neturėtų pareigos tartis dėl papildomų kompensacijų darbuotojui. Tačiau, jeigu yra aišku, kad tokių išlaidų bus, siūloma dėl to sudaryti susitarimą iki mėnesio pabaigos.

Kitas siūlymas, taip pat susijęs su nuotoliniu darbu – įtvirtinti darbuotojo teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamam ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.

Kaip minėta, šie siūlymai nėra priimti ir nežinia, kokios apimties ir ar bus priimti bei kada. Tačiau jie indikuoja tendencijas, kuria kryptimi gali eiti įstatymų leidėjas.

Keletas priminimų. Kadangi jau paskyrėme šio mėnesio rubriką nuotoliniam darbui, tai kartu norėtume pasidalinti keletu svarbesnių aspektų – priminimų, kurie buvo mūsų jau aptarti ir renginio, skirto nuotolinio darbo temai, metu.

Žinia, kad aiškių ir konkrečių specifikacijų dėl to, kas ir kokia apimtimi turi būti suteikiama/apmokama darbuotojui – nėra. Esminiai principai tokie, kad darbuotojas turi būti aprūpinamas būtinosiomis darbo priemonėmis, pavyzdžiui, kompiuteriu, telefonu bei jam turi būti kompensuojamos išlaidos, susijusios su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu. Iš esmės visa tai yra šalių susitarimo dalykas, todėl turėti tokį susitarimą, kuriame būtų aptartos ne tik nuotolinio darbo sąlygos, bet ir išlaidų kompensavimas ir papildomų priemonių darbuotojui suteikimas – itin rekomenduotina.

Kita svarbi kategorija – saugos ir sveikatos klausimai. Tais atvejais, kai negalime įvertinti darbuotojų profesinės rizikos (darbuotojas dirba namuose, kitame mieste ar net kitoje šalyje), VDI pateikia siūlymą darbdaviui inicijuoti darbuotojų, dirbančių nuotoliniu būdu, apmokymus profesinės rizikos vertinimui. Kitas VDI siūlymas – pateikti darbuotojams anketas, kuriose jie turėtų atsakyti į darbdavio suformuluotus klausimus, susijusius su jų darbo vieta, ir pagal pateiktus atsakymus darbdavys galėtų įvertinti riziką.

Kaip visada, tikimės, kad šis komentaras Jums bus naudingas ir toliau laukiame Jūsų klausimų>>

Pažymėti: , , , , , ,

Narystė

Renginiai

PVPA – EAPM narė

Noriu gauti naujienlaiškį