Darbo teisės rubrika. 2020 vasaris

Rubriką rengia Rimantas Stanevičius, PVPA valdybos pirmininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas. 

Mielieji,

Šį kartą rubriką skiriame ūkio subjekto patikrinimų temai (iš VDI pusės). Tema plati ir visų aspektų vienu kartu apžvelgti nepavyks, tačiau tikiuosi, kad tai bus paskatinimas užduoti mums konkrečių Jums aktualių klausimų šia tema.

Kada vyksta patikrinimai? Ne paslaptis, kad tokie patikrinimai būna planiniai ir neplaniniai. Planiniai patikrinimai – aiškūs – atrenkamos įvairių veiklos sričių ir dydžio bendrovės, įtraukiamos į planinių patikrinimų sąrašą (jį galima rasti čia: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=104) ir atitinkamai informuojamos.

Įdomiau, o gal tiksliau turėtume sakyti įtempčiau, yra vertinami neplaniniai patikrinimai, kurie pradedami gavus tam tikrą informaciją ar nusiskundimą apie bendrovę (pvz., ne itin gera nata išsiskyrus su kuriuo nors darbuotoju).

Ar tikrai pagrindinis siekis – bauda? Daugeliui yra susiformavęs klaidingas požiūris į tai, kad patikrinimo metu VDI inspektoriai siekia nubausti įmones. Pirmas ir bene pagrindinis siekis yra sudaryti saugias darbo sąlygas darbuotojams ir užtikrinti jų teises. Tikėtina, kad siekiant šio tikslo VDI inspektoriai į kiekvieną atvejį žiūri individualiai, o situaciją įmonėje vertina kompleksiškai – pirmiausia duoda nurodymus, ką ir kaip pakoreguoti, kad pavyktų pagerinti darbuotojų darbo sąlygas, ir tik tada skiria baudas. Bet kokiu atveju, į inspektorius reikėtų žiūrėti ne kaip į priešus, atėjusius būtinai atrasti priekabių, tačiau kaip į specialistus, dirbančius savo darbą (šią dalį, beje, labai akcentuoja ir patys inspektoriai).

Kodėl svarbūs klausimynai? Kaip žinia, VDI yra sudariusi klausimynus, kuriais remiantis atlieka tyrimą. Juose galima rasti klausimų iš visų sričių, kurie pasitarnautų kaip tam tikros gairės vertinant, ar Jūsų bendrovėje procesai vykdomi tinkami. Pavyzdžiui, vienas iš klausimų skamba taip: „Ar yra darbuotojo raštiškas prašymas mokėti darbo užmokestį tik vieną kartą?“. Vadinasi, tai leidžia darbdaviams suprasti, kad jeigu jie nori mokėti/moka darbuotojams užmokestį tik vieną kartą, jie privalo gauti darbuotojų rašytinį sutikimą. Tai ne tik parodo, kokių dokumentų reikia, tačiau ir tam tikra prasme paaiškina patį procesą. Paanalizavus šiuos klausimynus, peršasi išvada, kad vis dėlto didesnis dėmesys skiriamas darbuotojų saugai ir sveikatai, pavyzdžiui, ar atliktas profesinės rizikos vertinimas, kaip vykdomi sveikatos patikrinimai ir pan. Tai irgi indikuoja, kur reiktų visų pirma nukreipti dėmesį jei, pavyzdžiui, esame didesnės profesinės rizikos darbdavys.

Kas dar gali tikrinti? Žiūrint iš nepatenkinto darbuotojo perspektyvų, spektras gali būti gan platus – mokesčiai (VMI, Sodra), asmens duomenys (ADAI), konkurencija (KT) ir t.t.

 Kaip visada tikimės, kad šis komentaras Jums naudingas. Toliau laukiame Jūsų klausimų>> .

Narystė

PVPA – EAPM narė

Noriu gauti naujienlaiškį