Darbo teisės rubrika. 2020 birželis

Rubriką rengia Rimantas Stanevičius, PVPA valdybos pirmininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas. 

Sveiki, mielieji,

Sakydami „sveiki“ tikimės, kad tokie ir esate. Šią savo rubriką norėtume paskirti naujausiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylai darbo teisės tema ir pasidalinti savo įžvalgomis.

Apie ką mes? Situaciją apibūdinant trumpai – tai dar viena byla dėl neteisėto atleidimo. Tačiau pati bylos fabula ganėtinai įdomi: darbuotojui buvo suteikta mokėjimo kortelė, kuria jis galėjo atsiskaityti už nedidelės vertės kasdienėje veikloje patiriamas išlaidas. Tačiau darbuotojas, pasinaudodamas šia kortele, išgrynino 2 000 eurų. Kam? Ogi kaip išeitinę išmoką, jeigu kartais būtų atleistas ateityje. Situacija atrodo komiška, tačiau ji lėmė ne tik darbo bylos atsiradimą, bet ir jos nagrinėjimą net 4 kartus! Darbuotojas minėtus pinigus grąžino, tačiau tik gavęs įspėjimą dėl keipimosi į policiją. Tad natūralu, kad tokiu elgesiu prarado darbdavio pasitikėjimą ir buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atrodytų, kad viskas aišku ir ginčo turėtų net nebūti, tačiau yra vienas BET…darbuotojas buvo atleistas nepareikalavus jo pasiaiškinti.

Ką sakė teismai? Pirmosios instancijos teismas pripažino proporcingu ir pagrįstu tokį darbuotojo atleidimą, o vien formalaus procedūrinio reikalavimo dėl pasiaiškinimo nelaikė pakankamu pripažinti atleidimą neteisėtu. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas turėjo priešingą nuomonę – pasiaiškinimo suteikimui skyrė didesnę reikšmę ir laikė tai svarbia aplinkybe, todėl atitinkamai atleidimą pripažino neteisėtu (ir priteisė darbuotojui dar ir neturtinės žalos atlyginimą!).

Koks galutinis verdiktas? Vertindamas konkretaus darbuotojo veiksmus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikė, kad toks darbuotojo elgesys tikrai gali lemti nebepasitikėjimą juo ir leidžia pripažinti tai šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu su iš to atsirandančia pasekme – atleidimu. Tačiau tikriausiai svarbiausia šio sprendimo dalis yra teismo pripažinimas, kad vien darbdavio pažeidimas taisyklės – raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo –  jo priimto sprendimo nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime nedaro neteisėtu.

Tačiau neskubėkime džiaugtis. Toks teismo vertinimas neturėtų būti suprastas kaip leidžiantis apskritai „peršokti“ pasiaiškinimo stadiją ir iškart pereiti prie atleidimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, pvz.: darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą.

Kokias papildomas išvadas galime daryti? Pirmiausia, dar kartą galėjome įsitikinti, kad darbo bylose vertinimai gali skirtis ir po keletą kartų toje pačioje byloje. Antra, ši byla dar kartą patvirtina, kad išvadas teismai daro atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo atveju buvo pagrįstų įrodymų, leidžiančių susidaryti įspūdį apie bendrovėje taikomą kortelės naudojimosi praktiką, apie faktą, kad nė vienas darbuotojas niekada jokių pinigų neišgrynina, todėl teismai įsigilinę į darbinių santykių istoriją ir priėjo prie išvados, kad toks darbuotojo elgesys nepateisinamas (net be pasiaiškinimo). Tikėtina, kad bylos baigtis galėjo būti ir kitokia, jeigu išsigryninti būtų leidžiama, tik, pavyzdžiui, būtų išgryninta didesnė nei leistina suma, darbdavys būtų „neišlaikęs“ ir pasielgęs kaip nors nekorektiškai darbuotojo atžvilgiu ir t. t. Tuomet ir nepareikalvimui pasiaiškinti galimai būtų suteikta visai kitokia reikšmė. Pabaigai – bet kokiu atveju, džiugu matyti bendrą formalumų reikšmės mažėjimo tendenciją.

Kaip visada, tikimės, šis komentaras buvo naudingas – toliau laukiame Jūsų klausimų>> .

Narystė

PVPA – EAPM narė

Noriu gauti naujienlaiškį