Darbo teisės rubrika. 2019 m. lapkritis

Rubriką rengia Rimantas Stanevičius, PVPA valdybos pirmininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas.

Sveiki, mielieji,

Šį kartą kaip niekad gausu Jūsų klausimų, dėl ko mes, aišku, tik džiaugiamės. Norėdami neleisti klausimams pasimiršti  ir versti Jus ilgai laukti, visus pateiktus klausimus aptarsime šiame bendrame naujienlaiškyje, kuris šį kartą išėjo netradiciškai ilgas.

Mokymosi išlaidų ne/atlyginimas. Darbo kodeksas (DK) numato galimybę reikalauti iš darbuotojo išlaidų, skirtų jo mokymuisi, atlyginimo. Kaip žinome, pagal DK atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ir gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Tačiau čia ir prasideda didžioji dilema. Kada galima laikyti, kad tam tikri mokymai jau viršija darbuotojo gebėjimus ir žinias, o kada ne? Vieno aiškaus atsakymo pateikti negalime ir mes, bet pabandysime pasidalinti savo įžvalgomis.

Manytume, kad jeigu darbuotojas po mokymų grįžęs į darbą dirba tai, ką mokymų metu ir išmoko, tai reikalauti iš darbuotojo šių mokymosi išlaidų atlyginimo būtų pernelyg drąsu, nes iš esmės tai gali būti būtinos išlaidos darbuotojo darbo funkcijai atlikti. Kitoks vertinimas galėtų būtų tuomet, jeigu darbuotojas galėtų dirbti ir be papildomų mokymų, bet juos baigęs, jis turėtų galimybę dirbti efektyviau, o gal ir kilti karjeros laiptais. Tokiu atveju, jeigu darbuotojas savanoriškai nusprendė vykti į mokymus ir tai galėtų jam suteikti pridėtinės vertės, pavyzdžiui, aukštesnę poziciją įmonėje ar padidėjusį darbo užmokestį, tai tuomet manytume, kad svarstyklės galėtų nusvirti ir į viršijančių darbuotojo gebėjimus išlaidų pusę, o tokios išlaidos galėtų būti laikomos atlygintinomis.

Čia jau „girdime“ Jūsų kitą klausimą, o tai kaip atskirti tokias situacijas? Tiesą sakant, vieno ir „saugaus“ atsakymo nėra. Esant tokiai didelei erdvei pasireikšti vertinamajam mokymosi išlaidų aspektui ir tokiam dideliam neapibrėžtumui, geriausias variantas būtų tą apibrėžtumą ir aiškumą įsivesti patiems, galimas situacijas bei jų vertinimą aprašant vidiniuose įmonių dokumentuose. Jei dar pavyktų juos suderinti su darbo taryba – dokumentas (ir jame nustatyta tvarka) įgautų dar daugiau svorio. Individualizuoti susitarimai su darbuotojais, pagrindžiantys, kodėl konkrečios išlaidos laikytinos atlygintinomis, taip pat svarstytinas pasirinkimas.

Įvairių darbo laiko režimų įvedimas. Perfrazuojant situaciją, darbuotojams bendrovėje sudaryta galimybė pradėti darbą nuo 7:45 iki 8:15, atitinkamai baigiant darbą nuo 16:45 iki 17:15. Klausiama, ar tai laikytina lanksčiu darbo laiko režimu ir kaip turėtų vykti jo įvedimas. Šiuo atveju tai labiau panašu į nekintamą darbo laiko režimą, nes nėra nustatytų fiksuotų ir nefiksuotų darbo valandų (kas taikoma lankstaus darbo režimo atveju). Norint įvesti tokį darbo laiką, užtektų atitinkamo vadovo įsakymo arba nuostatos darbo tvarkos taisyklėse. Be to, rekomenduojame numatyti daugiau detalių, kaip fiksuojamas atvykimas išvykimas, kad būtų išvengta ginčų ateityje.

Informavimas apie grafiko pakeitimą esant suminei darbo laiko apskaitai. Sulaukėme klausimo, kaip skaičiuojamos dvi darbo dienos, prieš kurias turi būti informuotas darbuotojas, jeigu keičiamas jo darbo grafikas. Šiuo atveju darbuotojas turi būti informuotas prieš dvi darbuotojo darbo dienas, kurios gali nesutapti su administracijos darbo dienomis.

Duomenų apsauga ir asmens kodas. Jeigu renkate darbuotojų asmens kodus, neišsigąskite, nedarote nieko neteisėto. Darbuotojo asmens kodą galite ir net privalote rinkti, įgyvendindami savo kaip darbdavio pareigas – kodas reikalingas darbuotojo identifikavimui ir atliekant privalomus informacinius pranešimus Sodrai. Tačiau kartu reikėtų pabrėžti, kad asmens kodas mūsų duomenų apsaugos reguliavime suprantamas kaip jautresnis duomuo ir kitame kontekste asmens kodo rinkimo reikėtų vengti (pavyzdžiui, rinkodaroje, santykiuose su klientais ir pan.). Kita vertus, jeigu renkate darbuotojų vaikų gimimo dokumentus ir saugote juos visą darbuotojų darbo laiką, tuomet čia atsiranda didesnė rizika. Vaikų gimimo dokumentus galite patikrinti, remdamiesi darbdavio pareiga suteikti teisės aktų garantijas (laisvos dienos, „mamadieniai“ ir pan.). Tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija laikosi pozicijos, kad vaikų dokumentų kopijų saugojimas šiuo tikslu būtų perteklinis. Vietoj to inspekcija rekomenduoja paprašyti darbuotojų pateikti atitinkamus vaikų gimimo dokumentus, bet darbdaviui saugoti tik reikšmingą informaciją, t.y. tik tai, ko reikia laisvoms dienoms suteikti, bet nesaugoti tokių duomenų kaip vaiko asmens kodas ir ne pačias dokumentų kopijas.

Konfidenciali informacija (saugojimo terminas ir apimtis). Pateikta citata iš darbo sutarties skamba taip: „Šios Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu, taip pat neribotą laiką po jos galiojimo pabaigos Darbuotojas įsipareigoja išlaikyti konfidencialios informacijos <…> konfidencialumą ir jos neatskleisti. Konfidencialia informacija laikomi <…>, kita darbdavio nurodyta informacija“. Šiuo atveju klausime nurodyti du momentai – neribotas saugojimo laikas ir „kita“ informacija. Siekiant išvengti ginčų – konkretus saugojimo terminas (pavyzdžiui, 1, 2, 3 metai ir pan.) yra daug geriau nei „neribotai“. Pastaruoju atveju vietoj „neribotai“ gali būti laikoma, kad taikomas įstatyminis 1 metų terminas. O dėl sampratos „kita darbdavio nurodyta informacija“, manytume, kad ji yra tinkama, jei tokia informacija bus įtraukta į konfidencialios informacijos sąrašą, pažymėta kaip konfidenciali ir pan. Kitaip tariant, ginčo atveju turi nekilti abejonių, kad konkreti informacija buvo priskirta prie konfidencialios.

Darbuotojo atlygintos žalos įforminimas. Kontekstas: darbuotojas dirba su kasos aparatu ir, skaičiuojant kasos likutį, kartais susidaro perteklius, o kartais trūkumas. Nustačius kasoje trūkumą (kaip suminį rezultatą), darbuotojas sutinka įnešti trūkstamą sumą. Klausimas, kaip tai įforminti. Idealiausia būtų, jeigu abi šalys sudarytų susitarimą, fiksuojantį, kodėl darbuotojas atlygina žalą, kad savo kaltę pripažįsta ir žalos sumos, kuri apskaičiuota tokiu ir tokiu būdu, neginčija, taip pat jei svarbu, kokiais intervalais ir kokiu būdu bus atlyginama padaryta žala.

Tikimės, kad skaitymas neprailgo ir šis komentaras Jums pasirodė naudingas – toliau laukiame Jūsų klausimų>> .

Pažymėti: , , , ,

Narystė

Naujienlaiškis

PVPA – EAPM narė