Darbo teisės rubrika: 2016 birželis

Rubriką parengė Rimantas Stanevičius, PVPA valdybos pirmininkas, advokatų kontoros Valiunas Ellex darbo teisės advokatas.  Joje – darbo kodekso situacija, ką įdomaus yra pasakę teismai bei pradedama naujovė – KLAUSK TEISININKO.

socmodelisKas naujo apie Darbo kodeksą?

Paskutinės žinios tokios, kad Darbo kodekso projektas iš svarstymų salės grįžta į komitetą, kuris turėtų subendrinti paskutinius gautus pasiūlymus ir perduoti projektą balsavimui Seimo posėdyje (ko gero, jau paskutinei stadijai). Arba kitais žodžiais tariant: žmonės, sekantys kiekvieną proceso žingsnį, nepraranda vilties, kad kodeksas (ne taip nutolęs nuo pirminės versijos) vis dar gali įsigalioti nuo 2017 m. sausio  1 d.

Teismai ir vėl pasakė kažką įdomaus

Tiesa, šį kartą dar ne teismai, o Generalinė advokatė vienoje gan įdomioje su diskriminacija darbe susijusioje ESTT byloje.

Trumpai fabula: Samira Achbita, išpažįstanti islamo religiją, buvo įdarbinta kaip registratorė Belgijos įmonėje G4S Secure Solutions, teikiančioje stebėjimo ir apsaugos bei priėmimo paslaugas. Kai išdirbusi trejus metus įmonėje ji pradėjo reikalauti leisti dirbti ryšint islamišką skarą, ji buvo atleista, nes įmonės politika draudžia nešioti matomus religinius, politinius ir filosofinius ženklus. Advokatės nuomonė buvo palanki darbdaviui, na, o teismo nuomonės dar reikės palaukti (ji, beje, gali būti ir kitokia).

Kas svarbu. Ši nuomonė atskleidžia, į ką reiktų atkreipti dėmesį darbdaviui, norint nustatyti tam tikrus apribojimus tokiose jautriose srityse kaip religija ar įsitikinimai:

  1. Vienodas požiūris (arba nuoseklumas) – nebuvo išskirta kuri nors konkreti religija. Šiuo atveju siekiant religinio/ideologinio neutralumo darbe buvo prašoma nenešioti jokių tokio tipo simbolių ar drabužių (tiek susijusių su bet kuria religija, tiek su politiniais ir filosofiniais. įsitikinimais). Prie šio epizodo galima pridėti ir tai, kad aptariama politika buvo įforminta atitinkamame dokumente, su kuriuo greičiausiai buvo supažindinti visi darbuotojai, ir jo buvo sistemingai paisoma.
  2. Teisėtas darbdavio interesas – šiuo atveju tai buvo tas pats noras išlaikyti neutralumą ir akivaizdžiai nedemonstruoti savo įsitikinimų (tiek kitų darbuotojų, tiek klientų atžvilgiu), tuo pačiu nedraudžiant jų išpažinti.
  3. Taikomo ribojimo proporcingumas – labai sunkiai įvertinamas ir gan subjektyvus aspektas, tačiau šiuo konkrečiu atveju Generalinei advokatei nepasirodė, kad darbdavys prašo „per daug“.

 Citata. Reziumuoti šią apžvalgą galima tokia dokumento citata:

 „Nors darbuotojas savo lyties, odos spalvos, etninės kilmės, seksualinės orientacijos, amžiaus ir negalios negali „palikti rūbinėje“ prieš įeidamas į darbdavio patalpas, tačiau tam tikro santūrumo dėl religijos išpažinimo darbe iš jo galima prašyti, nesvarbu, ar tai būtų religijos išpažinimas, religija motyvuota elgsena arba – kaip šiuo atveju – apranga. Kiek santūrumo iš darbuotojo galima reikalauti, priklauso nuo bendro visų svarbių konkretaus atvejo aplinkybių vertinimo.“

Klausk teisininko

Pradedame eksperimentą – vietoj to, kad spėliotume, kas kiekvienam iš Jūsų gali būti svarbu – prašome tai padaryti pačius narius. Kaip tai veiks? Jus klausiate, kas jums svarbu, o mes kiekvieną mėnesį išnagrinėjame daugiausia kartų pasikartojusį klausimą/temą ir paskelbiame atsakymą šioje rubrikoje.

UŽDUOKITE KLAUSIMĄ ČIA>>

Pažymėti: , ,

Narystė

Renginiai

PVPA – EAPM narė

Noriu gauti naujienlaiškį