2012 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Darbo kodekso pakeitimo įstatymą, kuris įsigalios nuo 2013 m. sausio 1 d. Įstatymu keičiamas Darbo kodekso XIX skyrius ir nustatoma nauja darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Privaloma neteisminė darbo ginčų stadija perkeliama iš įmonių vidinių komisijų į išorines Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių komisijas.
Tikimasi, kad įsteigus VDI darbo ginčų komisijas, bus sumažintas teismų krūvis ir administracinė našta verslui, nes darbdaviai nebeturės pareigos steigti darbo ginčų komisijas įmonių viduje.
- Darbo ginčų nagrinėjimas perduodamas išorinėms darbo ginčų komisijoms
Pagal šiuo metu galiojančias Darbo kodekso nuostatas, kilus ginčui tarp darbuotojo ir darbdavio darbo santykių metu, įmonė privalo sudaryti vidinę darbo ginčų komisiją, kuri nagrinėtų pareikštus reikalavimus neteismine tvarka. Darbo ginčų komisijos nariai skiriami iš toje pačioje darbovietėje dirbančių asmenų.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. darbdavys neturės pareigos sudaryti įmonės darbo ginčų komisiją. Jau veikiančios įmonių vidinės darbo ginčų komisijos netenka buvusio statuso ir gali būti laikomos tik savanoriška darbdavio siūloma priemone, kuri neturės įtakos darbuotojo teisei kreiptis į išorinę VDI komisiją.
Darbo ginčų komisijos veiks prie VDI teritorinių skyrių. Komisijos bus sudaromos iš trijų narių – VDI tarnautojo (darbo ginčų komisijos pirmininko), darbuotojų atstovo ir darbdavių atstovo. Darbuotojų ir darbdavių atstovai bus skiriami iš atitinkamoje teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų pateiktų kandidatų. Šiųatstovų skyrimas nepriklausys nuo ginče dalyvaujančių šalių valios ar nuo jų narystės darbdavių organizacijoje ar profesinėje sąjungoje. Tokiu būdu individualūs darbo ginčai pateks į socialinių partnerių veiklos sritį.
Objektyvų ginčo sprendimą turėtų užtikrinti ginčo šalims suteikta teisė nušalinti paskirtus komisijos narius. Darbo ginčų komisijos nariams bus taikomi nušalinimo pagrindai ir tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, todėl komisijos nariui gali būti reiškiamas nušalinimas:
1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms;
2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės ar svainystės ryšiais;
3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai;
4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas;
5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;
6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas;
7) kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.
Nauja yra ir tai, kad inicijuoti darbo ginčo nagrinėjimą bei apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą teisme galės ne tik darbuotojas, bet ir darbdavys. Šiuo metu įmonėje sudarytos darbo ginčų komisijos sprendimas darbdaviui yra privalomas ir negali būti skundžiamas.
Ginčo šalys, nesutikdamos su komisijos sprendimu, galės pareikšti ieškinį apylinkės teisme per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisės pasibaigus kreipimosi į teismą terminui, išskyrus atvejus, kai sprendimas vykdomas skubiai. Sprendimas vykdomas skubiai dėl:
1) darbo užmokesčio priteisimo, kai priteista suma neviršija darbuotojo vieno mėnesio darbo užmokesčio;
2) dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą.
- Ginčams dėl darbo sutarties pakeitimo bus privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka
Pagal dabar galiojančias Darbo kodekso nuostatas, tiesiogiai teisme yra nagrinėjami ginčai, kilę dėl to, kad darbuotojas nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų, tokių kaip pareigos ar darbo užmokestis, pakeitimu. Darbo ginčų komisijos tokių klausimų kol kas nenagrinėja.
Nuo 2013 m. tokie ginčai taip pat pirmiausia bus nagrinėjami neteismine tvarka, VDI sudaromose darbo ginčų komisijose.
- Keičiasi neteisėtai atleisto darbuotojo priverstinės pravaikštos kompensavimo sąlygos
Ginčus dėl darbo sutarčių nutraukimo ir toliau nagrinės tik teismai. Pagal šiuo metu galiojančius Darbo kodekso reikalavimus, teismas, nusprendęs, kad darbuotojas buvo atleistas neteisėtai, priteisia darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nepaisant to, ar darbuotojas minėtu laikotarpiu įsidarbina kitoje darbovietėje.
Šią problemą išspręs aptariami Darbo kodekso pakeitimai. Jeigu nepagrįstai atleistas darbuotojas įsidarbins kitoje vietoje, iš senojo darbdavio teismas priteis tik darbo užmokesčio skirtumą. Tai turėtų užtikrinti protingesnes sankcijas darbdaviams teisminiuose ginčuose dėl darbo sutarčių nutraukimo.
Komentarą parengė:
Jūratė Jurgilienė ir Jurgita Veckutė
2012.07.24
