Rubriką rengia Rimantas Stanevičius, PVPA valdybos narys, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas.

Sveiki,

Kadangi šį mėnesį klausimų nebuvo, dalinamės artimiausiais Darbo kodekso pakeitimais. Greičiausiai jau juos žinote, na, bet jeigu ne – trumpa informacija toliau.

Kodinis žodis galėtų būti „mobingas” (tiesa, kodekse neminimas) arba „psichologinis smurtas“. Tie, kurie pastaruoju metu turėjo nesutarimų su darbuotojais, matyt, jau susidūrė, kad šiuo metu viskas gali būti pavadinama (dažniausiai nepagrįstai) mobingu. Tai gali būti taikoma nuo reikalavimo pasiaiškinti iki bet kokio atleidimo, nuo instrukcijos atlikti darbą… gerai iki… [___] įrašykite patys. Na, bet pereinant prie formaliosios pusės – DK šiuo požiūriu griežtėja. Tai yra, nuo lapkričio 1 d. įsigalioja atitinkami DK 30 str. pakeitimai, kuriuos trumpai ir apžvelgsime.

Kas draudžiama / detaliau reglamentuojama? DK numato, kas bus laikoma smurtu ir priekabiavimu. Kadangi apibrėžimas ilgas, toliau išdėstom jį suskirstydami į reikšmines dalis:

1. bet koks nepriimtinas elgesys
2. ar jo grėsmė
3. nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai
4. siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį,
5. ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas
6. arba gali būti padarytas,
7. ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas
8. arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka
9. ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Kada/kur draudžiama? Detalizuotas ir, galima pasakyti, praplečiamas atvejų sąrašas, kada/kur smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:

1) darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;

2) pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis;

3) su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu;

4) su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;

5) darbdavio suteiktame būste;

6) pakeliui į darbą ar iš darbo.

Ką daryti? Darbdavys imasi visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą aukščiau aptartais atvejais, suteikti:

1) atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imasi jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių;
2) nustato pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindina su ja darbuotojus;
3) organizuoja darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.

Nauja politika (>50 darbuotojų). Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo:

1. patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką,
2. įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir
3. įgyvendinti.

Ką politikoje rašyti? Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje turi būti nustatyta:

1. smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai,
2. galimos smurto ir priekabiavimo formos,
3. supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka,
4. pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka,
5. apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių asmenų ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir jiems teikiama pagalba,
6. darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės ir
7. kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencija.

Prie to paties:

– minėtai politikai taikomos informavimo ir konsultavimo procedūros.
– pareiga atnaujinti – darbdavys atnaujina smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, atsižvelgdamas į gautus pranešimus apie smurtą ir priekabiavimą, nustatytus smurto ir priekabiavimo atvejus, pasikeitus galimiems jų pavojams ar atsiradus naujų arba pareikalavus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriui.

Tiek būtų trumpai. Kaip paprastai – laukiame Jūsų klausimų>>