Kiekvieną mėnesį PVPA narės – kompanijos OVC Consulting – bibliotekoje yra pristatomas naujausias Harvard Business Review numeris. Apžvalga, kurią parengia kompanijos konsultantė Viktorija Matusevičiūtė, tai koncentruotos įžvalgos, kurios vos per pusvalandį leidžia apžvelgti pagrindines aktualijas, naujausias rinkos tendencijas, pasaulinius tyrimus ir atradimus.

Tik nedidelė startuolių dalis išgyvena ilgalaikėje perspektyvoje. Kovo mėnesio HBR numeryje – net trys straipsniai, kurių įžvalgos turėtų padėti startuoliams tapti atsparesniems ir padidinti ilgalaikės sėkmės šansus.

Straipsnyje „Kaip įžiebti augimą” Bain & Company partneriai Chris Zook ir James Allen rašo apie tai, kaip įveikti pajamų kritimo ir pelno augimo iššūkį kompanijai išaugus ir tapus kompleksiškesnei. Jie parodo, kaip „įkūrėjo mąstymas” (founder’s mentality) – mąstymas, akcentuojantis greitį, atsakomybę ir veiksmą bei vengiantis biurokratijos – gali perkrauti ir iš naujo paleisti kompanijos augimo variklius.

Straipsnyje „Lean strategy” Harvardo universiteto profesorius David Collis argumentuoja, kodėl organizacijos, norėdamos išlikti, turėtų derinti tradicinį strateginį valdymą su entrepreneryste. Pasak autoriaus, strategija be entreprenerystės tėra tik planavimas, o entreprenerystė be strategijos veda į chaosą. Taigi organizacijos, norėdamos sutelkti darbuotojus bendram tikslui, maksimaliai panaudoti savo resursus ir adaptuoti strategiją rinkos situacijai turėtų integruoti iš apačios į viršų veikiančius lean-startup principus su iš viršaus į apačią veikiančiomis strateginio valdymo praktikomis.

Prekės ženklo kūrimas socialinių medijų amžiuje

Marketingo specialistams atrodė, jog socialinės medijos, pvz.: Facebook ar Youtube padės jiems greičiau tiesiogiai pasiekti tikslinę savo klientų grupę, tačiau daugeliu atvejų klientai taip ir nepasirodė. Kodėl? Socialinės medijos padarė prekės ženklus tam tikra prasme mažiau svarbiais, t.y. socialinės medijos pakeitė kultūros formavimosi ir veikimo mechanizmus taip, kad tai galiausiai susilpnino tam tikrų prekės ženklo kūrimo technikų poveikį. Socialinės medijos suvienijo kadaise izoliuotas bendruomenes į minios kultūras (crowdcultures), kurios labai produktyviai inovuoja. Jų nariai kuria tokį turinį, su kuriuo kompanijos paprasčiausiai negali varžytis. Įsivaizduokite, žmonės, nufilmavę video tiesiog savo svetainėje užima žiūrimiausių Youtube vaizdo įrašų dešimtukus, į kuriuos patekti sugebėjo vos keletas kompanijų. Tačiau gera žinia ta, jog minios kultūros gali būti panaudojamos prekės ženklo kūrimui. Prekės ženklas gali palaikyti ideologiją, kuri kilo iš minios kultūros. Tai vadinama kultūriniu prekės ženklo kūrimu (cultural branding).

Pavyzdžiui, garsus meksikietiško maisto restoranų tiklas „Chipotle” JAV, Kanadoje ir Anglijoje sukūrė du filmus, kritikuojančius perdirbtą maistą taip įsiliedamas į judėjimą, pradėjusį ekologiško žemės ūkio subkultūrą, kuri stipriai išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose. Kitas pavyzdys – kosmetikos kompanija „Dove” sukūrusi kampaniją, apeliavusią į minios kultūrą, kuri piktinasi nesveikais grožio standartais moterims ir pan. Taigi prekės ženklams sekasi, kuomet jie įsilieja ir tampa kultūros dalimi. Minios kultūros socialinėse medijose – puikus šio proceso variklis.

Kaip organizacijoje sukurti originalumo kultūrą?

Inovatyvus mąstymas svarbus verslo augimui ir dauguma žmonių (ne tik keli talentingi vizionieriai) jūsų organizacijose tai sugeba. Whatrton universiteto profesoriaus Adam Grant tyrimai rodo, jog inovatyvaus mąstymo įgūdį organizacijose galima išvystyti kuriant originalumo kultūrą.

Autorius pirmiausia siūlo padėti darbuotojams išlaisvinti jų fantaziją , pvz.: skatinant juos galvoti apie naujus produktus ar paslaugas iš konkurento perspektyvos ir generuot idėjas individualiai. (Grupinis idėjų generavimas, pasak jo, tik skatina atitikti daugumos skonį)

Kai idėjų yra pakankamai daug, sekantis žingsnis – pasirinkti geriausias. Tą padės padaryti grįžtamasis ryšys iš tinkamų žmonių – kitų inovatorių, turinčių patirties atrenkant potencialiai pelningas idėjas. Galima surengti netgi geriausios idėjos konkursą su kolegomis teisėjais ir kitais srities ekspertais, kurie galiausiai pateiktų savo rekomendacijas patobulinimams.

Galiausiai, kurti originalumo kultūrą taip pat svarbu kaip ir ją palaikyti. Šiam tikslui pasiekti autorius siūlo siekti balanso tarp kultūrinės sanglaudos (cultural cohesion), kuri palengvina sprendimų priėmimą ir „kūrybinio nesutarimo” (creative dissent), kuris apsaugo stiprią kultūrą nuo tapimo kultu.

Kaip išmokti mokytis

Šiandieninės rinkos sąlygos įpareigoja organizacijų vadovus suprasti ir greitai reaguoti į nuolatinius pasikeitimus jų versle. Svarbu gebėti nuolat išmokti naujų dalykų ir naujų būdų juos atlikti, skanuoti augimo galimybes, eksperimentuoti ir iš naujo tapti naujoku. O tai daugeliui iš mūsų labai nepatogi būsena.

Straipsnio autorius, sukaupęs dešimtmečius darbo su vadovais patirties, atrado, jog žmonės, kurie geba greitai mokytis pasižymi šiomis gerai išvystytomis keturiomis savybėmis:

• siekimas (aspiration) – jie jaučia didelį poreikį ir aistrą išmokti naujų dalykų ir įgūdžių
• sąmoningumas (self-awareness) – jie gerai pažįsta ir supranta save
• smalsumas (curiosity) – jie nuolat mąsto ir kelia gerus klausimus
• jautrumas (vulnerability) – mokydamiesi jie toleruoja savo pačių klaidas

Autorius straipsnyje pristato keletą paprastų strategijų, kurios gali padėti stiprinti šias savybes pakeičiant istorijas, kurias sau pasakojame.