Kas naujo apie Darbo kodeksą?
Šios temos Darbo teisės naujienų rubrikoje negalima praleisti, net jei nelabai yra ką naujo pasakyti. Kad nariams nekiltų abejonių, jog PVPA „laiko ranką ant pulso“ šiame procese, pranešame, kad statusas išlieka toks pats – politinės valios priimti šį tokį svarbų dokumentą (pataisytą, lyginant su komiteto patvirtinta redakcija) tikrai vis dar yra nemažai. Antra vertus, klausimai, ar ir kada turėsime naują Darbo kodeksą, vis dar lieka atviri (toliau sekame ir informuosime).
Teismai ir vėl pasakė kažką įdomaus
Ne visa konfidenciali informacija po darbo santykių pabaigos išlieka konfidenciali. Jei trumpai, kalbame apie neseną teismo nutartį, kurioje yra detaliai atsakyta į klausimus, kas yra konfidenciali informacija ir kas nutinka už jos atskleidimą. Pasirodė įdomi teismo išskirta viena konfidencialios informacijos kategorija, kuri, teismo žodžiais tariant, „kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų [darbuotojų] gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo.“
Bet kokiu atveju darbdavys, pasak teismo, turi imtis protingų priemonių visos konfidencialios informacijos apsaugai (pvz., kad darbuotojai žinotų, kokia informacija yra konfidenciali, kad jos negautų asmenys, kuriems ji nėra būtina ir t.t.). Kokiomis konkrečiai priemonėmis darbdavys tai daro, yra jo reikalas. Antra vertus, nereikia pamiršti akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, kad valdyba (jos nesant direktorius) nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Tad praktikoje dažniausias tokios apsaugos pavyzdys vis dar yra tokios informacijos sąrašas su/be jos naudojimą reguliuojančia vidine politika arba atitinkamos nuostatos darbo/konfidencialumo sutartyse.
Asmens duomenų apsauga ir personalo valdymas
Šioje temoje norisi pasidalinti keliomis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) įžvalgomis apie dažniausias darbdavių klaidas. Išskyrėme kelias įdomesnes:
- Elektroninės komunikacijos duomenų tvarkymas (reikia pranešti VDAI). Kalbama apie darbuotojo susirašinėjimo ir kitų duomenų, susijusių su jo darbinių funkcijų vykdymu, peržiūrėjimą. Paprastai „neperlenkiant lazdos“ tai yra galima, tačiau ši procedūra turi būti aiškiai reglamentuota įmonės vidaus teisės akte, su juo supažindinant darbuotojus. Apie tai būtina pranešti VDAI. Kartu pastebėtina, kad ši nuostata dėl pranešimo nebūtų taikoma išskirtiniams atvejams, kai, pvz., minėti duomenys tikrinami turint aiškių įrodymų apie galimą neteisėtą darbuotojo veiklą.
- Vaizdo stebėjimas (visais atvejais būtina pranešti VDAI). Tiesiog nereikėtų to pamiršti.