Rubriką rengia Rimantas Stanevičius, PVPA valdybos pirmininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas.
Labai džiaugiamės, kad šį kartą apstu Jūsų klausimų, todėl šią rubriką skirsime būtent atsakymams į juos.
1.Ar galima į atsilaisvinusią darbo vietą skirti asmenį, kuris šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose (sudarant darbo sutarties keitimą dabar), ar reikėtų skirti tą darbuotoją, kuris šiuo metu dirba ir turi reikiamas kompetencijas? gal galima laikinai skirti į šias pareigas asmenį, iki reikiamas darbuotojas grįš į darbą, nekeičiant vaiko priežiūroje esančio darbuotojo pareigų, kol jis yra ilgalaikėse atostogose. Ir keitimą padaryti grįžus darbuotojui į darbą? Tik esmė tokia, kad abu darbuotojai dirba tose pačiose pareigose (ir faktiškai dirbantis ir esanti vaiko priežiūros atostogose.
Taip, į atsilaisvinusią vietą galima skirti asmenį, kuris šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir darbo sutarties pakeitimą galima atlikti dabar, jeigu tik sutinka pats darbuotojas. Iš esmės didelio skirtumo, kaip tai bus atlikta, t.y. ar pakeitimas atliktas dabar, ar vėliau – nėra. Gal kiek racionaliau ir sklandžiau atrodo pakeitimą atlikti iš karto ir darbo vietą „užimti“, tokiu atveju kitą darbuotoją į šias atsilaisvinusias pareigas skirti laikinai, t. y. iki kol iš vaiko priežiūros atostogų grįš konkretus darbuotojas, tačiau galima būtų ir kol kas nekeisti vaiko priežiūros atostogose esančio darbuotojo darbo sutarties, o šiuo metu dirbantį darbuotojai taip pat paskirti į šias pareigas laikinai.
2.Ar darbdavys turi teisę darbo apmokėjimo sistemos nuostatuose numatyti, kad kintama darbo užmokesčio dalis už 3 mėnesių apskaitinį laikotarpį gali būti išmokama tik darbuotojams, pilnai išdirbusiems apskaitinį laikotarpį?
Jeigu kintama darbo užmokesčio dalis yra susijusi su tam tikrais darbuotojo turimais pasiekti rodikliais, tokiu atveju tokia kintamoji dalis turėtų būti laikoma darbo užmokesčiu, kas reikštų, jog pateikiamos nuostatos taikymas būtų sunkiai įgyvendinimas. Darbo kodekso 142 str. 3 d. aiškiai įtvirtina taisyklę, kad turi būti mokama proporcingai darbuotojo dirbtam laikui ir pasiektiems tikslams: „Jeigu premijuoti numatyta pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą (pavyzdžiui, darbo apmokėjimo sistemos nustatytu atveju), darbo santykių pasibaigimas neatleidžia darbdavio nuo pareigos sumokėti premiją, kurios dydis proporcingas darbo laikui per laikotarpį, už kurį skiriama premija, jeigu šalys nenustato kitokio laikotarpio.“
3.Kaip elgtis su darbuotojais, kurie neseniai grįžo iš vaiko priežiūros atostogų ir turi sukaupę atostogų už laikotarpius nuo 2014 iki 2018 metų? Koks būtų protingas terminas paskirtas joms išnaudoti? Pavyzdžiui, kolegė turi sukaupusi 2014.06.03–2015.06.02 (0,77 d.d.); 2015.06.03–2016.06.02 (10,25 d.d.); 2017.06.03–2018.06.02 (6,9 d.d.), tad per kiek laiko ji turėtų visas atostogas išnaudoti? Iš vaiko priežiūros atostogų grįžo 2020.09.10.
Konkretaus termino Darbo kodeksas nenustato, todėl, kaip teisingai pastebima pačiame klausime, – jis turi būti protingas. Vienu atveju tai gali būti, pavyzdžiui, vieneri metai, kitu atveju, tai gali būti toks laikas, kurį darbuotojas objektyviai negalėjo pasinaudoti šiomis atostogomis (apie atostogų „naikinimo“ taisykles ir draudimus tai daryti kviečiame skaityti mūsų ankstesnėse rubrikose). Iš esmės toks terminas priklausomo nuo individualios situacijos. Jūsų atveju pirmos mintys sukasi apie metus arba apie vaiko priežiūros atostogų trukmės laikotarpį.
4.Kaip įforminti atostogas darbuotojams, jeigu įmonė planuoja tarpušventyje išleisti visus darbuotojus atostogauti, t. y. liktų tik keletas darbuotojų, kurie savo noru dirbtų per šias dienas, kad nesustotų tam tikri įmonės procesai. Ar yra būdas, kad įmonė paskelbia tarpušventyje atostogas visai įmonei išskyrus tam tikrus asmenis, kurie sutinka dirbti, ir tuomet nereikia darbuotojams individualiai pildyti prašymų? Ar koks kitas būdas?
Atostogos yra suteikiamos šalių susitarimu, tai reiškia, kad priverstinai išleisti darbuotojų atostogų negalima, tačiau jeigu šalims tinka, tai nurodytu atveju galima būtų taikyti siūlomą variantą ir priimti vieną įsakymą dėl atostogų suteikimo visiems darbuotojams, išskyrus tam tikrus konkrečius asmenis, kurie lieka dirbti. Jei teisingai suprantame situaciją, įsakyme galima paminėti, kad jis priimamas, atsižvelgiant ir į pačių darbuotojų pageidavimą. Dėl galimų ginčų prevencijos mūsų siūlymas būtų tiek gauti darbuotojų rašytinius sutikimus su tokiu įsakymu, tiek jame numatyti galimybę, kad jeigu vis dėlto yra darbuotojų, kurie nesutinka nurodyti laikotarpiu atostogauti, kad jie per tam tikrą dienų skaičių kreiptųsi į bendrovę ir išreikštų savo prieštaravimus, tokiu būdu paliekant juos dirbti. Tokia nuostata pagelbėtų, jeigu vėliau pašlijus santykiams (pvz., neplanuoto atleidimo atveju) atskiri darbuotojai nuspręstų teigti, kad tai buvo prievartinis „išvarymas“ atostogų.
Jei tokia situacija kartojasi metai iš metų ją galima detaliau apsirašyti atitinkamoje tvarkoje. Tuomet būtų daugiau aiškumo ir mažesnė ginčų rizika.
5. Pasiklydome su atostogų skaičiavimu. Darbuotojas pas mus pradėjo dirbti 2010-10-11 ir šiuo metu turi sukaupęs atostogų likutį už 2017.10.11 – 2018.10.11 metus (10 d.d.), ar teisingai suprantame, kad jeigu jis nepasinaudos tomis kasmetinėmis atostogomis (už 2017.10.11 – 2018.10.11 laikotarpį) iki šių metų pabaigos, tai 2021-01-01 jos turėtų būti nubraukiamos?
Anot VDI, nepasiklydote ir suskaičiavote viską tinkamai?. Įdomumo dėlei cituojame toliau VDI aiškinimą su panašiu pavydžiu:
Už antrus ir vėlesnius darbo metus teisės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) užtikrinama tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus. Pvz., darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už 2020-2021 darbo metus būtų prarandama po 2020 kalendorinių metų pabaigos ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t.y. 2024 sausio 1 d.
Tad grįžtant prie Jūsų situacijos, kadangi darbuotojas jau dirba nuo 2010 metų, tai teisę pasinaudoti visomis 2017 metų atostogomis darbuotojas įgyja būtent 2017 metais, todėl nuo šių metų pabaigos, praėjus trejiems metams, teisė pasinaudoti atostogomis už 2017 metus bus prarandama.
Kaip visada, tikimės, kad šis komentaras pasirodys Jums naudingas – toliau laukiame Jūsų klausimų>>
