Darbo teisės rubrika. 2018 m. lapkritis

Rubriką rengia Rimantas Stanevičius, PVPA valdybos pirmininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas.

Sveiki, mielieji,

Jūsų dėmesiui vis atsinaujinanti „Klausk teisininko“ rubrika. Tradiciškai, – dalinamės vienos įdomios arba aktualios temos apžvalga. Šį kartą tai mokesčių reforma, tiksliau jos dalis įdomi darbdaviams. Kartu – atsakome į gautus Jūsų klausimus.

Taigi, mokesčių reforma trumpai:

Kam jos apskritai reikėjo? Tam, kad būtų keliamas žmonių sąmoningumas ir jie suprastų, kiek iš tikrųjų mokesčių yra mokama, susijusių su jų darbo vieta.

Ką reikės daryti? Darbdaviai turės perskaičiuoti darbuotojų atlyginimą „ant popieriaus“ ir padidinti jį 28,9%. Kaip minėta, tai nėra atlyginimo pakėlimo pratimas, o mokesčių „adresato“ perskirstymo pratimas. Tad suminės darbo santykių išlaidos esmingai nesikeis.

Kaip tai reikės daryti? Planas minimum – vienašalis darbo sutarties pakeitimas (informuojant darbuotoją), kuris įtvirtina naują bruto atlyginimo sumą. Planas maximum – į pakeitimą pridėti papildomus paaiškinimus (preambulės forma ar pan.), atskleidžiančius koks bus neto atlyginimas, kam tai daroma, kokie klausimai gali kilti dėl Sodros ir t.t. Alternatyviai šią informaciją galima iškomunikuoti ir kitais būdais. Nes kad klaus, tai ko gero faktas:).

Iki kada? Įstatymas pasako tik galutinę datą – 2019 m. sausio 1-ąją, tačiau VDI papildomai aiškina, jog reiktų tai padaryti prieš protingą terminą. Sakykim, kad turima minty kažkuri gruodžio diena šventėms dar neprasidėjus.

Apie ką dar pagalvoti? Kaip tai įtakoja įvairias mūsų taikomas papildomas naudas (ypatingai, jei jos išreikštos procentais nuo bruto atlyginimo). Ką darysime su pajamom natūra (formaliai reikia atskaityti padidintus mokesčius) ir t.t.

Turite daugiau klausimų – klauskite teisininko >>.

Klausimai – atsakymai:

  1. Dėl kokios maksimalios išmokos galima sutarti su darbdaviu, jeigu atleidžiama iš darbo pagal DK 54 str. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu?

Literatūrinis atsakymas į šį klausimą būtų „aukščiau tik dangus“. Sausai teisinis atsakymas galėtų būti maždaug toks: ši išmoka nėra reguliuojama, todėl priklauso nuo šalių susitarimo. Praktikoje ji dažniausiai būna artima toms sumoms, kurias darbuotojas gautų pagal įstatymą (atlyginimas įspėjimo laikotarpiu, išeitinė, išmoka iš ilgalaikio fondo). Tačiau tokio formalaus reikalavimo teisės aktai nenustato.

  1. Sveiki, tarp kolegų ir vadovybės iškilo nesutarimu dėl darbo laiko ir pertraukų. Ar laikas persirengti darbo rūbais, asmens higienai – įeina į darbo laiką, ar visa tai turi būti atliekama prieš ir po darbo? Ir jei yra dirbama 14:20 – 22:50 už tas 50 min turi būti apmokėta kaip už naktinį darbą, nes nuo 22 valandos skaitosi darbas naktį, ar neprivalo mokėti naktinio tarifo.

Atsakymas į pirmą klausimą – taip, manytina, kad laikas persirengti įeina į darbo laiką. Įstatymas numato, kad į darbo laiko sąvoką patenka ne tik laikas, kai darbuotojas atlieka savo faktinį darbą, bet ir kitas laikas, kuris yra netiesiogiai susijęs su jo atliekamu darbu, pavyzdžiui, pasirengimas darbui darbo vietoje. Prie pastarojo priskirtume persirengimą darbo drabužiais.

Atsakymas į antrą klausimą – taip, turėtų būti mokama padidintu tarifu.

Klauskite teisininko čia>>

Pažymėti: , , , ,

Narystė

Naujienlaiškis

Partneriai